Piramidžių sonata

Čiurlionis, savo muzikoje siekęs tapybiškumo, o tapyba jautęs muzikinį pradą, nė vieno šių menų neiliustravo: į tapybą jis perkėlė ne ką kitą, o esminius struktūrinius muzikos meno dėsnius ir suteikė jiems vaizdinį pavidalą, paveikslo plokštumoje erdvės matmenimis išreikšdamas muzikinio ritmo įspūdį, temų vystymą, jų moduliaciją bei pakartojimą.

Iš knygos "XX a. lietuvių dailės istorija"


(1908 m.)

Allegro
(69KB)

Scherzo
(39KB)


I salė: paveikslų ciklai ir triptikai

"Laidotuvių simfonija"
"Tvanas"
"Pasaulio sutvėrimas"
"Zodiakas"
"Žiema", "Pavasaris", "Vasara"
Triptikai ("Mano kelias", "Karalaičio kelionė", "Raigardas")
Kiti 1904-6 m. ciklai
Kiti 1907-8 m. ciklai

II salė: muzikinė tapyba

"Saulės sonata"
"Pavasario sonata"
"Žalčio sonata"
"Jūros sonata"
"Vasaros sonata"
"Piramidžių sonata"
"Žvaigždžių sonata"
Preliudai, fugos ir kt.

III salė: kiti paveikslai

1904 m. paveikslai
1905 m. paveikslai
1906 m. paveikslai
1907 m. paveikslai
1908 m. paveikslai
1909 m. paveikslai


Grįžti į įžanginį Čiurlionio tapybos puslapį