Čiurlionis, savo muzikoje siekęs tapybiškumo, o tapyba jautęs muzikinį pradą, nė vieno šių menų neiliustravo: į tapybą jis perkėlė ne ką kitą, o esminius struktūrinius muzikos meno dėsnius ir suteikė jiems vaizdinį pavidalą, paveikslo plokštumoje erdvės matmenimis išreikšdamas muzikinio ritmo įspūdį, temų vystymą, jų moduliaciją bei pakartojimą.
Iš knygos "XX a. lietuvių dailės istorija"
Allegro |
Scherzo |