Pasaulio sutvėrimas

Jo mene išreikštas vaizdinis pasaulio visumos išgyvenimas. Jis žavisi Žemės grožiu, gamtos žydėjimu, sielvartauja, suvokdamas destrukciją. Čiurlioniui būdinga dualistinė, poliariškoji būties samprata, kurią jis perteikia chaoso ir harmonijos, gyvenimo ir mirties, kūrybos ir naikinimo, šviesos ir tamsos, dinamikos ir statikos kontrastais.

Iš knygos "XX a. lietuvių dailės istorija"


Trylikos dalių ciklas (1905-6 m.)

I
(32KB)

II
(63KB)

III
(80KB)

IV
(57KB)

V
(68KB)

VI
(71KB)

VII
(64KB)

VIII
(89KB)

IX
(83KB)

X
(118KB)

XI
(95KB)

XII
(61KB)

XIII
(89KB)


I salė: paveikslų ciklai ir triptikai

"Laidotuvių simfonija"
"Tvanas"
"Pasaulio sutvėrimas"
"Zodiakas"
"Žiema", "Pavasaris", "Vasara"
Triptikai ("Mano kelias", "Karalaičio kelionė", "Raigardas")
Kiti 1904-6 m. ciklai
Kiti 1907-8 m. ciklai

II salė: muzikinė tapyba

"Saulės sonata"
"Pavasario sonata"
"Žalčio sonata"
"Jūros sonata"
"Vasaros sonata"
"Piramidžių sonata"
"Žvaigždžių sonata"
Preliudai, fugos ir kt.

III salė: kiti paveikslai

1904 m. paveikslai
1905 m. paveikslai
1906 m. paveikslai
1907 m. paveikslai
1908 m. paveikslai
1909 m. paveikslai


Grįžti į įžanginį Čiurlionio tapybos puslapį