Pavasario sonata

Polifoniškumą dailininkas išgauna ne tik tada, kada kartoja ir gretina plokštumoje horizontalų ritmą, išreikštą, pavyzdžiui, eglučių, malūnų eilėmis arba jūros purslų vėriniu, bet ir tada, kai jo žvilgsnis skverbiasi į erdvės gylį. Susiduriame su bene savičiausiu ir visame to meto mene originaliausiu Čiurlionio dailės bruožu - daugiaplane, viena per kitą persišviečiančia, iš gilumos priartėjančia arba tolyn nykstančia ertme.

Iš knygos "XX a. lietuvių dailės istorija"

(1907 m.)

Allegro (76KB)	Andante (55KB)	Scherzo (53KB)	Finale (47KB)

I salė: paveikslų ciklai ir triptikai

"Laidotuvių simfonija"
"Tvanas"
"Pasaulio sutvėrimas"
"Zodiakas"
"Žiema", "Pavasaris", "Vasara"
Triptikai ("Mano kelias", "Karalaičio kelionė", "Raigardas")
Kiti 1904-6 m. ciklai
Kiti 1907-8 m. ciklai

II salė: muzikinė tapyba

"Saulės sonata"
"Pavasario sonata"
"Žalčio sonata"
"Jūros sonata"
"Vasaros sonata"
"Piramidžių sonata"
"Žvaigždžių sonata"
Preliudai, fugos ir kt.

III salė: kiti paveikslai

1904 m. paveikslai
1905 m. paveikslai
1906 m. paveikslai
1907 m. paveikslai
1908 m. paveikslai
1909 m. paveikslai

Grįžti į įžanginį Čiurlionio tapybos puslapį