Ir čia jau nėra nei Čaikovskio, nei Šopeno, nei R.Štrauso, o skamba kažkokie nauji, saviti žodžiai... Jaučiame, kad dar žingsnis - ir kompozitorius ras save, atras naujas galimybes perkelti tapybos stichiją muzikon, kaip pavyko jam pasiekti tokių atvirkštinių santykių tapyboje.
V.Karatyginas apie Čiurlionio muzikinę kūrybą
Simfoninės poemos "Miške" [...], "Jūra" [...] nėra tik platūs gamtos paveikslai, jose slypi sudėtingas dvasinių pergyvenimų pasaulis, gili žmogiškosios būties filosofija, joms būdingas mąslus monumentalumas.
L.Šepetys
Šios dvi simfoninės poemos - bene garsiausi Čiurlionio muzikos kūriniai. Deja, nei viena iš jų nebuvo atlikta kompozitoriui dar gyvam esant. Šioje svetainėje Jūs galite parsisiųsti 5-7 min. trukmės ištraukas iš kiekvienos simfoninės poemos.
Prasideda tyliais, plačiais akordais, tokiais, kaip kad tylus ir platus yra lietuviškų pušų ošimas.
M.K.Čiurlionis
Simfoninę poemą "Miške" Čiurlionis parašė būdamas Varšuvoje. Kūrinys buvo rašomas didiko M.Zamoiskio paskelbtam konkursui (pelnė pagiriamąjį atsiliepimą), o dedikuotas bičiuliui, lenkų kompozitoriui E.Moravskiui. Pirmą kartą ši simfoninė poema buvo atlikta 1912 m. Peterburge, minint Čiurlionio mirties metines.
Raiškos priemonės nesudėtingos, romantiškos, tradicinės, vartojamos santūriai ir skoningai. Simfoninė poema "Miške" patraukia nuoširdumu, tyru muzikos dvasingumu. Miško aidai kupini emocinio ir psichologinio išgyvenimo, Tėvynės ilgesio. Antra vertus, jausmo lyrikoje glūdi ir gilesnė ramybė, begalinio gamtos gyvenimo paslapčių pajautimas.
V.Landsbergis
Norėčiau sudėti simfoniją iš bangų ošimo, iš šimtametės girios paslaptingos kalbos, iš žvaigždžių mirksėjimo, iš mūsų dainelių ir mano bekraščio ilgesio.
M.K.Čiurlionis
"Jūrą" Čiurlionis kūrė ilgai (kūrinio trukmė: ~37 min.), bet su pertraukomis - dėl 1905-1906 m. kelionių po Kaukazą ir Europą, aktyvios kultūrinės veiklos. Be to, tuo metu jis daug laiko ir pastangų aukojo tapybai. Ši simfoninė poema, parašyta dideliam orkestrui su vargonais, yra dedikuota Čiurlionio bičiulei ir globėjai B.Wolman. Pirmą kartą atlikta tik 1936 m. Kaune, minint 25-ąsias kompozitoriaus mirties metines.
"Jūra" sukurta savitai traktuojama sonatinio allegro forma. Kūrinys turtingas ryškių ir psichologiškai reikšmingų vaizdų bei grynai muzikinių idėjų. [...] Antra vertus, poema, kurioje sonatinės formos schema labiau paslėpta, vietomis primena laisvą fantaziją. Gamtos vaizdų asociacijos ir psichologinis turinys nevengia fantastinių bei refleksijos bruožų; kūrinio dramaturgija ir didinga visumos koncepcija įgyja filosofinę potekstę.
V.Landsbergis
Iš viso Čiurlionis sukūrė daugiau kaip 200 kūrinių fortepijonui: fugų, preliudų, variacijų (ciklai "Sefaa Esec" - 1904 m., "Besacas" - 1905 m.), "peizažų" (ciklas "Jūra" - 1908 m.) ir kt. Tai gausiausia jo muzikinės kūrybos dalis.
Čiurlionis savo preliudams dažniausiai negalvojo pavadinimų, todėl
žymėjo skaičiais. Muzikologams šie preliudai įdomūs tuo, kad būtent
jie geriausiai parodo kompozitoriaus stiliaus raidą.
Jūs galite parsisiųsti šias fortepijonines kompozicijas:
Preliudas-187 (trukmė - 1:14, failo dydis - 589KB)
Preliudas-254 (trukmė - 0:48, failo dydis - 381KB)
Preliudas-269 (trukmė - 1:39, failo dydis - 785KB)
Preliudas-294 (trukmė - 0:47, failo dydis - 369KB)
Preliudas-304 (trukmė - 1:00, failo dydis - 476KB)
Preliudas-338 (trukmė - 2:17, failo dydis - 1053KB)
Preliudas-344 (trukmė - 1:00, failo dydis - 476KB)
Ankstyvieji Čiurlionio preliudai patrauklūs savo nuoširdžiu romantiškumu, tauriu jausmo santūrumu, išbaigta forma. 1904 m. stilistika staiga pasikeitė, ryškiau ėmė reikštis kompozitoriaus individualybė. Jis krypsta į polifoninį mąstymą, į ekspresyviai permainingą harmoniją ir struktūrizuotą ritmiką. [...] Kūrinių forma griežta, mintis sentenciškai sukaupta, konstruktyvi logika eina kartu su grakščia fantazija, dažnai sukuriančia laisvos improvizacijos įspūdį. [...] Minties ir stiliaus požiūriu paskutiniųjų metų preliudai yra brandžiausia ir originaliausia Čiurlionio muzikos palikimo dalis.
V.Landsbergis
Didžiąją dalį fugų Čiurlionis rašė Leipcigo konservatorijoje. Nors jos
sukurtos fortepijonui (išskyrus Fugą cis-moll, skirtą tėvui vargonininkui),
fugų skambesys ir struktūra leidžia manyti, kad jos veikiausiai buvo sumanytos
vargonams. Čiurlionio fugoms, ypač jei jos grojamos vargonais, būdingas
ryškus tapybiškumas: "Žalčio fugai" artimas paveikslų ciklas
"Žalčio sonata",
Fuga b-moll bene labiausiai įkūnija
"Pasalio sutvėrimo" vizijas ir pan.
Beje, pastaroji Fuga b-moll (1908-1909 m.) yra vienas paskutiniųjų ir
reikšmingiausių kompozitoriaus muzikos kūrinių.
Šioje svetainėje galite pasiklausyti vienos iš ankstyvųjų
Čiurlionio fugų - Fugos g-moll (failo dydis - 1,03MB).
Čiurlionio fugos simfoniškai monumentalios, aiškios, griežtos formos, joms būdingas faktūros veržlumas, vidinis maištingumas; prie klasikos pratusiai ausiai šios fugos gali skambėti neįprastai, tačiau mums jos nutiesia tiltus į meno praeitį ir ateitį, susieja Čiurlionio paveikslų muzikines linijas ir erdves.
J.Landsbergytė
Jaučiu, kad galėčiau parašyti šimtą kartų geresnį kvartetą.
M.K.Čiurlionis
Styginių kvartetas c-moll sukurtas ir pirmą kartą atliktas Leipcigo konservatorijoje. Rašydamas jį Čiurlionis turėjo paklusti profesoriaus K.Reinekės akademiniams reikalavimams, todėl rezultatu liko nepatenkintas. Išliko tik trys (iš keturių) kvarteto dalys: Allegro moderato, Andante (pats kompozitorius ją vadino pastoraline) ir Menuetto. Finalas neišliko. Čia galite parsisiųsti kiekvienos styginių kvarteto dalies ištraukas, nes visas kvartetas yra gana ilgas.
Kvartetas c-moll išlaiko santūrią, gana tradicinę formą. Jo muzika grakšti, turi romantiško polėkio, dvelkia Lietuvos atsiminimų ilgesiu...
V.Landsbergis
Ritmo monotonija - tai viena iš svarbiausių ir, drįstu pasakyti, gražiausia mūsų dainų ypatybė. Šita monotonija duoda didelį, prakilnų rimtumą ir klausydamas ilgiau pradedi justi jos gilų mistišką būdą... Daug yra panašių klasiškų veikalų, [...] bet melodijos, kurios užgimė žmogaus sieloje, stipriausiai veikia, turi galybę žavėti, kaip antai mūsų tikros seniausios dainos.
Esame pirmi lietuviai kompozitoriai, ir ateinančios kartos mūsų veikaluose ieškos pavyzdžių. Esame tarytum mazgas tarp liaudies dainų ir lietuvių muzikos ateityje...
M.K.Čiurlionis
Liaudies dainas Čiurlionis harmonizavo maždaug 1904-1908 m., vadovaudamas
Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos, o vėliau "Vilniaus kanklių" draugijos
chorams. 1908 m. jis netgi išleido dainų rinkinį "Vieversėlis". Tuo metu būta
ir kitų kompozitorių, mėginusių aranžuoti liaudies dainas, tačiau Čiurlionio
harmonizacijos išsiskyrė gilia senųjų dainų prigimties, jų santikio su gamta
ir žmogaus gyvenimu pajauta.
Tuo galite įsitikinti patys, pasiklausę šių kompozitoriaus harmonizuotų dainų:
Beaštanti aušrelė (ištrauka) (trukmė - 0:57, failo dydis - 452KB)
Anoj pusėj Nemuno (ištrauka) (trukmė - 0:49, failo dydis - 391KB)
Taip toli žadėta (trukmė - 1:29, failo dydis - 705KB)
Vienam kiemely (trukmė - 0:43, failo dydis - 345KB)
Dainų dainelė (trukmė - 1:04, failo dydis - 511KB)
Čiurlionio metodas - įprasminti balsus ir individualizuoti dainą. Kiekviena jo daina kitokia ir kitaip komponuota. [...] Visas meistriškas priemonių arsenalas taupiai ir tikslingai paklūsta vaizdų kūrybai, o sykiu rūpinamasi nepažeisti tobulo liaudies dainų paprastumo, per šimtmečius sukaupusio nuostabias prasmės ir formos vertybes.
V.Landsbergis
Tarp kitų žymesnių Čiurlionio muzikos kūrinių pirmiausia reiktų paminėti kantatą chorui ir simfoniniam orkestrui "De profundis" (1899 m.) - tai garsiausia iš visų jo chorinių kompozicijų. Ne mažiau pažymėtina simfoninė uvertiūra "Kęstutis" (1902 m.), kurios išliko tik fortepijono partitūra. Kitų simfoninių kūrinių liko tik eskizai.
Čiurlionio chorinė kūryba neapsiribojo vien liaudies dainų harmonizacijomis. 1898-1902 m. jis yra parašęs originalių kompozicijų a capella psalmių tekstais, o 1908-1909 m. - žmonos Sofijos žodžiais.
Pasiekęs kūrybinio ir dvasinio pakilimo viršūnę (1907-1909 m.), Čiurlionis troško parašyti didžiausią savo kūrinį - operą "Jūratė", kurioje, pasak muzikologės J.Landsbergytės, "turėjo realizuotis jo naujasis muzikos simbolizmas, susilieti muzikinių ir vizualinių erdvių pasauliai". Deja, šis kūrinys taip ir liko nebaigtas.